Pirmiesiems Erasmus+ projekto metams pasibaigus.

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija baigė pirmuosius dviejų metų Erasmus+ projekto „Suvienyti muzikos“ metus itin sėkmingu koncertu Prancūzijoje, Movaux miesto salėje. Bendram koncertui pirmą kartą susitiko keturių šalių – Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos ir Italijos (Sardinijos – autonominio Italijos regiono) – moksleiviai. Iki šio susitikimo buvo nuveiktas didelis darbas namuose.

Mokyklos koridoriuose vakarais kas nors išgirdęs muziką nenustebdavo – visi žinojo, kad grupė mokinių ruošiasi koncertui. Gegužės mėnesį Prancūzijoje turėjome padainuoti autentiškas lietuvių, prancūzų, sardiniečių ir rumunų dainas. ,,Kaip pasirodysime, taip galvos apie mūsų šalį“, – sakė muzikos mokytoja R. Bakulienė.

Prasidėjus mokslo metams, muzikuojantys ir dainuojantys mokiniai, susiskirstę grupelėmis po keturis, iš gražių lietuvių liaudies sutartinių, karo, darbo, meilės dainų repertuaro turėjo atrinkti 12 gražiausių. Išsirinkę dainas, mokėmės jas dainuoti ir perrašinėjome Sibelijaus programa. Taip pat rengėme dainų aprašus. Tekstus – tiek žanrų, tiek dainų – vertėme į anglų kalbą. Viskas buvo įkelta į bendrą projekto puslapį – www.unitedinmusic.eu. Jame galėjome susipažinti ne tik su kitų kraštų dainomis, bet ir su mūsų būsimais draugais.

Galutiniam koncertui iš 12 dainų atrinkome keturias: ,,Tai gražiai gieda“, ,,Nuslaida saulala“, ,,Aš pasėjo du liniuko“ ir ,,Eisva mudu abudu“. Pradėjome ruoštis pasirodymui. Iš pradžių užsiėmimams skyrėme valandą laiko. Artėjant išvykai, veikla suaktyvėjo. Galvojome, kaip visas dainas pateikti kaip gražų reginį, kuo apsirengsime – pasisiuvome lininius rūbus, aiškinomės, kaip tarti užsieniečių dainų tekstus. Buvo aišku, kad viskas bus puiku.

Kaip sakoma, mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs: gegužės 22 d., sekmadienio naktį, išvykome iš Varėnos. Lėktuvu skridome iš Vilniaus į Briuselį. Apsigyvenę viešbutyje, likusią dienos dalį praleidome apžiūrinėdami gražų senamiestį – aplankėme Didžiąją aikštę, netoliese esančias bažnyčias bei pamatėme besišlapinančio berniuko skulptūrėlę. Kitą dieną, pirmadienį, traukiniu išvykome į Šiaurės Venecija vadinamą  Briugės miestą, kuris laikomas Belgijos viduramžių stebuklu.  Miestas garsėja ne tik nesuskaičiuojamais kanalais, bet ir nuostabiu belgišku šokoladu, gobelenais bei nėriniais.  Nuėjome į Šv. Jėzaus Kraujo baziliką, kur saugomas lašelis Kristaus kraujo, o Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje grožėjomės Mikelandželo ,,Madonos su kūdikiu“ skulptūra. Tikra atrakcija buvo Kankinimų muziejus, kur matėme įvairius kankinimų būdus, naudotus Europoje. Pažinti miestą padėjo plaukiojimas laivu kanalais.

Antradienį sėdome į autobusą, vežantį į Lilį. Lilis, 2009 metų duomenimis, turi 1 015 744 gyventojus. Miesto plotas - 39,51 km². Iš Lilio, kur mus pasitiko prancūzų partnerių anglų kalbos mokytoja Helene, keliavome iki Collège Maxence Van Der Meersch – partnerių mokyklos. Ten mus šiltai priėmė ir išskirstė į šeimas, kuriose gyvenome iki išvykimo. Įdomu, kad net ir projekte nedalyvaujančių mokinių šeimos apgyvendimo savo namuose mokinius iš Europos bei kiekvieną dieną entuziastingai domėjosi projektine veikla.

Trečiadienio rytą vyko oficialus projekto partnerių iš Lietuvos, Rumunijos, Sardinijos ir Prancūzijos susitikimas, kuriame visų šalių mokiniai pristatė savo šalis, mokyklas bei savo krašto muziką. O šeimininkai dar ir padainavo. Gavome ir dovanų: diplomus ir projekto marškinėlius. Po pietų muzikos kabinete įvyko pirma bendra repeticija. Jai pasibaigus, nuvykome į Bondues miestelio meriją, kur mus nuotaikingai pasveikino meras.

Ketvirtadienį mokiniai repetavo, projekto mokytojai aptarė metų darbą ir rengėsi kitoms veikloms. Po pietų vykome prie jūros. Pakeliui matėme įvažiavimą į Eurotunelį. Praleidome keletą valandų vaikštinėdami stačiomis pajūrio uolomis ir grožėdamiesi nuostabiais Lamanšo vaizdais. O nusileidę į pakrantę, nebijantys šalčio merkė kojas į jūrą, kiti raminosi jūros ošimu arba mamoms rinko pajūrio akmenukus.

Penktadienį po repeticijos ir pietų mokykloje tramvajumi vykome į Lilio miestą: apžiūrėjome senamiestį bei dalyvavome labai įdomioje ekskursijoje po prašmatnų operos teatrą. Dieną baigėme klausydami koncerto operos teatre. Nors sėdėjome ketvirtame aukšte – visai prie lubų, bet Annos Prohaskos ir jos draugų koncertas patiko.

Šeštadienį pusę dienos skyrėme generalinei repeticijai, po pietų apsilankėme miestelio Mouvaux merijoje. Vakare koncertų salėje kartu su šokių mokytoju iš Paryžiaus mokėmės tradicinių šokių, ragavome vietinių užkandžių ir gėrimų, buvo diskoteka visiems projekto vaikams, tėvams ir mokytojams.

Sekmadienis. Koncerto diena. Simo Krušniausko sukurta vizualizacija sukūrė koncerto nuotaiką ir davė pradžią. Toliau sekė Godos Tarailytės atlikta daina ,,Tai gražiai gieda”. Po to dainavome ir šokome  sutartinę ,,Nuslaida saulala”. Vėliau – dainą ,,Eisva mudu abudu” pritariant  kanklėms. Jomis grojanti Goda visą savaitę gavo daug dėmesio – žmonėms buvo smalsu, koks tai instrumentas. Didžiuodamiesi aiškindavome, jog tai – kanklės ir kad tik mes ir kaimynai latviai jas turi.  Ketvirtoji daina buvo bendra, dainavome ,,Aš pasėjo du liniuku”. Per repeticijas buvo smagu girdėti, kaip kitų šalių mokiniai stengiasi tarti ,,už gražiuosius audeklelius”. Koncerto metu jie jau puikiausiai galėjo tai ištarti. Po mūsų sekė rumunų pasirodymas.  Rumunų bendra daina ,,Coborai” buvo viena smagiausių ir lengviausių. Trio iš Sardinijos širdis virpino ne tik balsais, bet ir dainų tekstais. Tačiau įsimintiniausias buvo vyrų atliktas ,,cantu a tenore” – gerklinis dainavimas. Gausiausias būrys buvo prancūzų mokinių. Mokiniams po 12-14 metų, tačiau jie turi reiklų muzikos mokytoją ir jų pasirodymas buvo ypač puikus. Koncerto pabaigoje visi susikibome rankomis Europos Sąjungos himnui. Pirmą posmą dainavome vokiškai, tada po posmelį kiekviena šalis savo gimtąja kalba.

Pasibaigus koncertui sulaukėme daug pagyrų. Džiaugėmės, kad pirmųjų projekto metų darbas nenuėjo veltui. 

Erasmus+ projektas visiems dalyvavusiems davė labai daug: susipažinome su kitų šalių bendravimo kultūra, muzika, tautiniais kostiumais, pasimokėme naujų kalbų, pamatėme gamtos ir architektūros perlų, susiradome naujų draugų ir atradome senus pažįstamus.

Tiems, kurie rudenį tęs mūsų veiklą Sardinijoje, linkime tokio pat smagaus pasirodymo, kokį turėjome su direktore Milda Padegimaite, projekto koordinatore  Kristina Volungevičiene bei muzikos mokytoja Renata Bakuliene ir iš naujo atrastais draugais: Agne, Milita, Evelina, Gabija, Roku, Goda, kitu Roku ir Žilvinu!

Ramunė Rusaitė, Varėnos “Ąžuolo” gimnazijos mokinė